Elementor One: kai puslapių kūrimo įrankis virsta uždara SaaS platforma

Elementor ką tik paskelbė „Elementor One“ – vieną prenumeratą, kuri, jų teigimu, apjungia dizainą, AI, našumą ir svetainių valdymą į vieną patirtį WordPress valdymo skydelyje. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip patogus „vienas planas viskam“, bet realybėje tai labai aiškus posūkis: nuo page builder (puslapių kūrimo įrankio) link pilnos SaaS platformos, kuri pradeda dubliuoti WordPress.com logiką – ir kelia rimtų klausimų dėl vendor lock-in (pririšimo prie tiekėjo), kainodaros, duomenų privatumo ir net GDPR atitikties.

Žemiau – ką tiksliai Elementor žada su „One“, kaip jie aprašo savo evoliuciją, ir kodėl ši kryptis WordPress ekosistemoje man atrodo labiau neraminanti nei džiuginanti.

Kas yra „Elementor One“ (pagal patį Elementor)

Elementor „One“ pristatomas kaip „per dešimtmetį kurtas“ ir „išsamiausias bei vertingiausias“ jų planas. Retorika paprasta: viena prenumerata, kuri apima visą web kūrėjo darbų grandinę – nuo dizaino iki optimizavimo ir valdymo. Jie akcentuoja, kad tai skirta profesionalams, agentūroms ir tiems, kurie kuria klientams, nes realus darbas nesibaigia ties puslapio sukūrimu.

„10 metų inovacijų“: kaip Elementor pats apibrėžia savo evoliuciją

Elementor pasakojimas apie evoliuciją yra svarbus, nes jis tiesiai įvardija: page builder buvo tik pradžia. Jie primena, kad šiandien Elementor yra „populiariausias WordPress website builder“, naudojamas daugiau nei 20 mln. svetainių (kitur puslapyje minimas ir 21 mln. bei 13% web).

Jų išvardinti svarbiausi etapai (pateikiu visus):

• 2016: Drag & drop Editor – gyvas „drag & drop“ redaktorius pixel-perfect svetainėms su pažangiomis dizaino galimybėmis.
• 2018: Theme Builder – sistema header/footer ir dinaminiams šablonams (templates) kurti per visą svetainę.
• 2019: Hello Elementor Theme – minimalistinis, lengvas temos framework (bazė) kaip greita „tuščia drobė“ individualiam dizainui.
• 2022: Cloud hosting – našus, auto-scaling debesų hostingas WordPress.
• 2023: Elementor AI – vidinis asistentas kodui, išdėstymams ir vaizdams generuoti tiesiai redaktoriuje.
• 2024: Image optimization – vaizdų suspaudimas (compression) greičio išlaikymui neaukojant dizaino.
• 2024: Site mailer – el. pašto deliverability (pristatymo) įrankiai, kad transakciniai laiškai pasiektų inbox.
• 2025: Accessibility – skenavimo ir taisymo (remediation) įrankiai, kad svetainės būtų inkluzinės ir atitiktų reikalavimus „by default“.
• 2025: Site planner – AI įrankis, kuris pagal verslo tikslus per minutes sugeneruoja wireframes.

Ten years ago, we were a page builder. Today, we are the standard for professional creation on WordPress. Only the leading brand in the ecosystem can make a move this bold — consolidating an entire infrastructure into a single, unified experience. Elementor is 10, but this is just the beginning.

Yoni Luksenberg, CEO of Elementor

Kritinis skaitymas: nuo page builder prie SaaS infrastruktūros

Problema ne ta, kad įrankis plečiasi. Problema ta, kaip plečiasi ir ką tai reiškia WordPress ekosistemai. „Hosting“, „AI“, „email deliverability“, „image optimization“, „site management“ – tai nėra puslapių kūrimo įrankio funkcijos. Tai pilnas paslaugų (SaaS) rinkinys, kurio vertė kuriama ne vien features kokybe, o ekosistemos uždarumu ir sunkumu išeiti.

Kai vienas vendoris valdo redaktorių, talpinimą (hosting), AI generavimą, el. pašto siuntimą, optimizavimą ir valdymo panelę, jis natūraliai pradeda diktuoti taisykles: nuo kainodaros iki „ką reiškia“ standartinis WordPress workflow. Ir čia jau labai panašu į WordPress.com modelį – tik su Elementor logotipu ir jų kontrolės taškais.

„One subscription. Total control.“ – bet kieno kontrolė?

Elementor „One“ žinutė: viskas vienoje prenumeratoje, mažiau trinties, daugiau greičio, viena vieta valdymo skydelyje. Jie sako, kad tai sukurta tam, jog grąžintų laiką ir dėmesį, kurį dabar suvalgo planavimas, optimizavimas ir klientų poreikių administravimas.

Jų įvardintos verslo naudos (ir kodėl jos kelia klausimų)

Elementor pateikia tris argumentus, kodėl „Elementor One“ yra „geriausias pasirinkimas verslui“. Pateikiu juos tiksliai, bet su kritiniu kontekstu:

• Shared pool of credits – bendras kreditų (credits) baseinas visoms Elementor galimybėms. Oficialiai: lankstumas naudoti kur reikia ir kada reikia. Praktikoje: tipinis SaaS monetizacijos modelis, kai vietoje aiškaus funkcijų paketo gauni „kreditų banką“ ir pradedi skaičiuoti vartojimą. Tai pakeičia santykį: nebe „perku funkciją“, o „perku vartojimą“.
• Continuous wealth of value – žada, kad vertė augs, o naujos galimybės bus įtraukiamos be papildomo mokesčio. Realybėje: SaaS dažnai prideda naujas „capabilities“, bet perkelia ribojimus į kreditų sistemą, planų lygius ar usage limits. Jei pagrindinis matavimo vienetas tampa kreditai, „nemokamai“ gali reikšti „įtraukta, bet naudosi tik jei nusipirksi daugiau kreditų“.
• Expert support when it matters – prioritetinis support. Tai verta agentūroms, bet ir čia matosi poslinkis: nebe pluginas WordPress ekosistemoje, o paslauga su supporto SLA ir prenumeratos logika.

Elementor One Agency: „unlimited websites“ ir kredito perskirstymas

Agentūroms siūlomas „Elementor One Agency“ planas. Elementor teigia, kad tai jų galingiausias planas, pritaikytas masteliui: leidžia kurti, optimizuoti ir valdyti neribotą kiekį svetainių, o kreditus paskirstyti lanksčiai per visą klientų portfelį.

Kritinis kampas čia akivaizdus: kuo daugiau klientų svetainių sukiši į vieną vendorio ekosistemą (builder + hosting + AI + mailer + optimizavimas + management), tuo didesnė priklausomybė. Vieną dieną pakeisti kryptį tampa ne techniniu, o organizaciniu ir finansiniu košmaru.

„Unified workflow“ WordPress dashboard’e: patogumas ar kontrolės konsolidacija?

Elementor sako, kad su „One“ jie atsisako fragmentacijos: visos galimybės bus sujungtos į vieną meniu WordPress valdymo skydelyje. Taip pat pristatomas naujas „home screen“, kuriame vienoje vietoje bus kūrimas, našumo optimizavimas ir svetainės valdymas.

Iš UX pusės tai gali būti patogiau. Bet iš produkto strategijos pusės tai dar vienas signalas, kad Elementor siekia tapti pagrindiniu „operaciniu sluoksniu“ virš WordPress – vieta, kurioje praleidi laiką, priimi sprendimus ir vykdai kritines operacijas. Kai pluginas tampa kontrolės centru, jis nustoja būti pakeičiamas.

Kas „coming soon“: Cookie Consent, Manage ir dar daugiau AI

Elementor aiškiai sako, kad prie „One“ bus nuolat pridedamos naujos profesionalios galimybės. Konkrečiai įvardija:

• Cookie Consent – privatumo sprendimas, kuris tvarko vartotojo sutikimą be išorinių skriptų (be external scripts).
• Manage – centralizuotas hub’as stebėti svetainių našumą ir vykdyti masinius atnaujinimus per kelias svetaines iš vieno dashboard’o.

Toliau – AI plėtra dviem kryptimis:

• Inside the Editor: AI-powered widget creation – galimybė kurti custom widget’us natūralia kalba (natural language) pačiame redaktoriuje.
• Native AI Layer for WordPress: generatyvinis sluoksnis, leidžiantis kurti pilnus komponentus ir landing page’us, ir tuo pačiu suteikiantis „native generative infrastructure“ visos svetainės valdymui.

Čia verta sustoti: „Native AI Layer for WordPress“ skamba kaip ambicija būti nebe vienu iš WordPress įskiepių, o infrastruktūriniu sluoksniu, nuo kurio priklausys tavo kūrimo procesas. Jeigu AI generavimas, komponentai ir „infrastructure“ yra vendorio valdomi, tai pereiti prie alternatyvų tampa labai sunku – net jei WordPress core lieka apačioje.

Editor V4: „Atomic Editor“ ir CSS-first pažadas

Elementor taip pat ruošia „Editor V4: the Atomic Editor“. Tai apibūdinama kaip pilnas redaktoriaus pergalvojimas, paremtas profesionaliu CSS-first framework. Esminiai pažadai: Atomic Components (moduliniai, lengvi statybiniai blokai), geresnis našumas ir švaresnis kodas.

Jie taip pat mini funkcijas, kurios artimos design systems pasauliui:

• global Classes
• Variables
• galimybė kurti dizaino sistemas, kurios „scale effortlessly“, ir išlikti web standartų priekyje

Technologiškai tai gali būti teigiama naujiena. Bet verslo krypties kontekste tai dar vienas „užrakinimo“ elementas: kuo labiau tavo dizaino sistema, komponentai ir globalūs kintamieji susiriša su konkretaus vendorio redaktoriumi, tuo mažiau realistiška migracija. Net jeigu eksportas įmanomas, reali kaina bus perkurti design system kitur.

Ar tai jau WordPress.com konkurentas?

Sujungus hosting + builder + centralizuotą valdymą + papildomas paslaugas (AI, mailer, image optimization, accessibility, planavimas), gauni produktą, kuris funkcionaliai labai artėja prie „viskas viename“ platformos. Skirtumas tas, kad tai daroma ant WordPress – bet su didėjančia priklausomybe nuo vieno komercinio tiekėjo.

Natūraliai kyla klausimas: ar ilgainiui Elementor bandys atsiplėšti nuo WordPress, kurti labiau uždarą ir proprietary platformą? Oficialiai jie kalba apie WordPress, apie vieningą patirtį WordPress dashboard’e, bet kryptis „mes suteikiame visą infrastruktūrą“ visada kelia riziką, kad WordPress bus tik vykdymo aplinka, o tikroji platforma – Elementor.

Kas bus su esamais vartotojais ir prenumeratomis?

Elementor teigia, kad esami vartotojai gali nesijaudinti: „Your current subscription won’t be impacted. You can continue using your plan exactly as it is.“ Taip pat jie siūlo „lengvai atsinaujinti“ (upgrade) į Elementor One arba nusipirkti naują planą, o paleidimo proga mini riboto laiko „discounted launch pricing“.

Tačiau čia slypi esminis „kiek ilgai?“ klausimas. Net jeigu formaliai planas nesikeičia šiandien, produkto vystymo dėmesys (ir rinkodaros dėmesys) aiškiai perkeliamas į „One“ kaip vieningą paketą. Kai strateginis produktas tampa „platforma“, ankstesni planai dažnai tampa antraeiliai: lėčiau gaunamos naujovės, daugiau apribojimų, daugiau spaudimo migruoti.

Privatumas ir GDPR: Mixpanel sekimas, kurio (teigiama) neįmanoma išjungti (Elementor v3.34.2)

Ir dabar – dalis, kurią sunku ignoruoti, ypač ES rinkoje. Yra viešai dokumentuotas WordPress.org support’o įrašas, kuriame teigiama, kad nuo Elementor 3.34.2 Mixpanel tracking tapo neįmanoma išjungti. Net kai vartotojas aiškiai atsisako duomenų dalinimosi su Elementor (opt-out), įskiepis esą ignoruoja nustatymą ir toliau seka lankytojus bei administratoriaus veiklą – įskaitant Mixpanel cookies.

Tai, jei tikslu, yra tiesioginė GDPR problema: sutikimo (consent) ignoravimas ir sekimo tęsinys po opt-out nėra „pilka zona“. Ypač kai kalbame apie įrankį, kuris masiškai naudojamas komercinėse svetainėse ir agentūrų klientų projektuose.

Šaltinis (konkretus support’o thread’as): Mixpanel cookies set even when data sharing is off (3.34.2) – GDPR issue.

Ši tema ypatingai kontrastuoja su tuo, kad Elementor tuo pačiu metu žada „Cookie Consent“ kaip privatumo sprendimą „be external scripts“. Jeigu vendoris negali patikimai gerbti opt-out savo paties telemetrijoje, bet siūlo privatumo modulį kaip platformos funkciją, pasitikėjimas krenta iki minimumo.

Ką tai reiškia WordPress kūrėjams ir agentūroms praktikoje

Jei dirbi su WordPress profesionaliai, „Elementor One“ kryptis reiškia ne tik „daugiau įrankių“. Ji reiškia strateginį pasikeitimą, kaip perkamas funkcionalumas ir kur koncentruojama kontrolė.

• Didėjantis vendor lock-in: kai hostingas, mailer, AI ir valdymas yra viename pakete, migracijos kaina šauna į viršų.
• Kainodara per kreditus: „bank of shared credits“ perkelia riziką klientui – ypač kai sunku prognozuoti vartojimą per klientų portfelį.
• WordPress kaip „substratas“: vis daugiau workflow persikelia į Elementor UI ir jų „home screen“/meniu, o ne į WordPress standartinius įrankius.
• Privatumo rizika: jei telemetrijos/sekimo klausimai nėra tvarkomi skaidriai ir gerbiant pasirinkimus, agentūroms tai tampa teisine ir reputacine rizika.
• Neaiški ateitis esamiems planams: pažadas „nepaveiks“ šiandien nereiškia, kad po metų ar dviejų neatsiras spaudimas migruoti į „One“.

Apibendrinimas: „viena patirtis viskam“ gali kainuoti per daug

Elementor „One“ yra logiškas žingsnis įmonei, kuri nori būti platforma, o ne įskiepiu. Bet WordPress bendruomenei tai nėra automatiškai gera naujiena. „Viskas viename“ patirtis beveik visada reiškia „viskas pas vieną tiekėją“: kreditai vietoje aiškių funkcijų, infrastruktūra vietoje paprasto įrankio, ir didėjanti priklausomybė, kurią sunku atšaukti.

Jeigu prie to pridedame privatumo/GDPR signalus apie Mixpanel sekimą, kurio (pagal WordPress.org diskusiją) neįmanoma išjungti net po opt-out, kryptis atrodo ne kaip „kūrėjų laisvės didinimas“, o kaip kontrolės konsolidacija.

Elementor sako, kad prieš 10 metų padėjo kurti puslapius, o šiandien padeda kurti verslus. Klausimas, kurį verta kelti dabar: kieno verslą ši platformizacija augina greičiausiai – vartotojų ar pačios Elementor ekosistemos?